„Geras“ – „blogas“ embrionas?

Dr. Živilė Čerkienė, „Vaisingumo klinikos“ embriologė
laboratorija@vaisingumas.lt

 
Nėra abejonių, kad pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau vienas svarbiausių yra perkeltų į gimdą embrionų kokybė (Sundstrom, 1998; Terriou et al., 2001). Iki šiol embrionų kokybė vertinama pagal morfologinius rodiklius.

Atsižvelgiama į tai, kiek blastomerų sudaro kiekvienos raidos stadijos embrioną, jų formą, ląstelių fragmentus ir kitus požymius. Antros dienos embrionai turėtų būti pasidalinę į 2-4 blastomeras, trečios dienos embrionai – į 6-8 ląsteles. Embrionų dalijimosi sparta yra labai svarbi atrenkant ‘‘geriausius“ embrionus. Antros ar trečios dienos embrionų perkėlimui į gimdą atitinkamai būtų atrinkti 4 ar 8 blastomerų embrionai. Būna atvejų, kad embrionai skylą į 10-12 blastomerų. Tačiau per spartus embrionų dalijimasis taip pat nėra labai geras ženklas. ‘‘Vaisingumo klinikoje“ embrionų kokybė vertinama pagal blastomerų lygumą ir fragmentų kiekį. Pagal šią sistemą embrionai skirstomi į 3 kokybės laipsnius. 1 laipsnio embriono blastomeros yra lygios, fragmentų nėra. Tai puikios kokybės embrionas.

2 laipsnio (geros-vidutinės kokybės) embrionas  gali būti nelygiom blastomerom ir/arba turėti iki 30 proc. fragmentų. Blastomerų nelygumas „Vaisingumo klinikoje“ žymimas raide “A“, o fragmentai - raide „B“. Taigi, jei Jūsų embrionas apibūdinamas kaip 2A, vadinasi, jis netolygiai dalinasi, jei 2B- yra fragmentų, na ,o jei- 2AB, turi abu išvardintus požymius.

Prastos kokybės (3 laipsnio) embrionui būdinga didelė fragmentacija (>30 proc.), dažnai fragmentų neįmanoma atskirti nuo blastomerų.   Įrodyta, kad embrionų  kokybė tiesiogiai susijusi su implantacijos ir nėštumų dažniu (Sundstrom, 1998; Terriou et al., 2001).

Kokybiškiausio embriono išaiškinimui pasitelkta keletas zigotų ir embrionų vertinimo protokolų. Jie apima  nukleolių skaičiaus, fragmentų kiekio, blastomerų lygumo skaičiavimus (Scott and Smith, 1998; Kahraman et al., 2002). Norint atrinkti embrioną su geriausiu vystymosi potencialu, galima remtis ir ankstyvo dalijimosi principu (Lundin et al., 2001). Nors embrionų gradavimo pagal  morfologines savybes metodas yra pakankamai paprastas, lengvai įsisavinamas, neinvazyvus, tačiau embrionų gyvybingumas ne visada susijęs su ląstelių kokybe (Graham et al., 2000; Balaban et al., 2001). Hardarson et al. (2002) patvirtino, kad embrionų augimas yra labai dinamiškas procesas, lemiantis žaibiškus morfologinius pokyčius. Todėl siekiama išsiaiškinti embriono vystymosi dėsningumus ir aprašyti ląstelių gyvybingumo kriterijus. Prie tokios objektyvesnės kokybės sistemos paieškų galima priskirti Brison et al. (2004) amino rūgščių įsisavinimo metodą, gliukozės ir piruvato virsmų fiksavimą ląstelei vystantis (Gardner and Leese (1986) ir Lopes et al. (2005) sukurtą embrionų kvėpavimo intensyvumo matavimo sistemą. Vis didesnis dėmesys skiriamas ir imunologinių žymenų, susijusių su embrionų implantacijos potencialu, tyrimams. Įrodyta, kad ikiimplantacinį embrionų vystymąsi reguliuoja insulino augimo  (Liu et al., 1987), epidermio augimo (Loutradis et al., 2005), transformuojantys augimo (Chia et al., 1995), kolonijas stimuliuojantys (Zolti et al., 1991) ir trombocitus aktyvuojantys faktoriai (O’ Neill et al., 1987). Pirmieji tyrimai, susiję su tirpiais, neklasikiniais HLA I klasės antigenais ir jų galima įtaka embrionų augimui, prasidėjo 1999 metais (Menicucci et al., 1999).  Vis dar ginčijamasi, ar tirpus žmogaus leukocitų antigenas (sHLA-G) galėtų tapti vienu iš žymenų, nusakančių embriono vystymąsi nepriklausomai nuo fragmentų kiekio ar blastomerų nelygumo. HLA-G kaip I klasės audinių suderinamumo komplekso molekulė gali dalyvauti genetiškai svetimo vaisiaus tolerancijos procese. Todėl manyta, kad sHLA-G galėtų teigiamai veikti embriono implantaciją ir padidinti pagalbinių apvaisinimo procedūrų sėkmę. Sher et al. (2004) teigimu perkėlus į gimdą vien teigiamus sHLA-G atžvigiu embrionus nėštumo dažnis siekė 75% (38/51), lyginant su 23% (13/56), kai nė vienas perkeltas embrionas neišskyrė  sHLA-G. Įrodyta, kad augimo faktoriai, citokinai sąlygoja blastocisto augimą, diferenciaciją, metabolizmo procesus. Praturtinus ląstelių auginimo terpę egzogeniniais augimo faktoriais, spartėja embriono dalijimasis, blastocisto diferenciacija. Siekimas atskleisti žmogaus ikiimplantacinio embriono baltymų ekspresiją galėtų prisidėti prie objektyvios, neinvazyvios embrionų kokybės vertinimo sistemos sukūrimo.