Hepatitas B ir pagalbinis apvaisinimas

Hepatito B (HBV) tyrimas yra atliekams visiems pacientams prieš pagalbinio apvaisinimo procedūras. Nustačius HBV, pacientai yra siunčiami konsultuotis pas infekcinių ligų gydytoją. Pastaruoju metu dažniau pasitaiko atvejų, kai pora pasirenka nelaukti, kol hepatitas B bus išgydytas ir pagalbiniai apvaisinimo būdai yra taikomi poroms, kuriose vienam arba abiem partneriams yra nustatytas hepatito B virusas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra hepatitas B ir kokios yra rizikos, atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras sergantiems hepatitu B.

Kas yra hepatitas B

Hepatitas B – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Pasaulyje yra 350 mln. lėtinių HBV nešiotojų, net 2 milijardai pasaulio gyventojų turi HBV žymenų, rodančių buvusį sąlytį su šia infekcija.  HBV infekcijos šaltinis yra sergantis simptomų nesukeliančia ar kliniškai pasireiškiančia ūmine arba lėtine HBV infekcija žmogus. HBV perduodamas parenteriniu, lytiniu ir perinataliniu būdais. Perinatalinis būdas - šiuo būdu motinos, HBV nešiotojos ar susirgusios HBV nėštumo metu, perduoda infekciją naujagimiui. Naujagimiai užsikrėtę nuo motinos perinataliniu laikotarpiu turi didžiausią lėtinės infekcijos ir jos komplikacijų riziką. Lytinio perdavimo būdu, galima užsikrėsti nuo sergančio ūmine ar lėtine HBV infekcija, tačiau dažniausiai užsikrečiama nuo HBV nešiotojų. Parenterinis perdavimo būdas - tai užsikrėtimas per pažeistą odą ar gleivinę: perpilant kraują, atliekant hemodializę, atsitiktinai įsidūrus adatą, darant tatuiruotes, veriant auskarus, leidžiantis intraveninių narkotikų.
HBV patekęs į kraują, nunešamas į kepenis, kur patenka į kepenų ląsteles ir jose dauginasi. Virusas tiesiogiai nepažeidžia kepenų ląstelių, o kepenų pažeidimus sukelia imuninis atsakas.

Hepatito B kraujo tyrimai

Hepatitui B ir jo stadijoms nustatyti tiriama daug įvairių HBV serumo žymenų rodiklių. Pateiksime kelių pagrindinių rodiklių paaiškinimus, kurie padės suprasti toliau tekste pateikiamą informaciją:
·      HBsAg kraujyje nustatomas 2-6 sav. po užsikrėtimo. Aptinkamas tiek sergančių ūmia hepatito forma tiek ir lėtinių nešiotojų organizme;
 
·      HBeAg rodo didelį viruso replikacijos greitį ir didelį užkrečiamumą;
 
·      Anti-HBs kraujyje randamas pasiskiepijus ar pasveikus nuo hepatito B;
 
·      Anti-HBe  atsiranda ūmios hepatito fazės pabaigoje ir yra ankstyvo imuniteto rodiklis.
 
Hepatitas B ir pagalbinis apvaisinimas

Būtina paminėti, kad atliekant pagalbinį apvaisinimą virusas į embrionus gali patekti ir iš motinos ir iš tėvo. HB virusas gali būti randamas spermatozoiduose, kiaušialąstėse ir embrionuose.Ten jis gali daugintis, sukeldamas morfologinius (formos) pakitimus.
Remiantis amerikiečių reprodukcinės medicinos asociacijos rekomendacijomis poroms, kuriose vienam iš partnerių yra nustatomas hepatitas B, prieš pradedant nevaisingumo gydymą, kitas turėtų būti paskiepytas. Nevaisingumo gydymas gali būti tęsiamas, kai paskiepytojo kraujyje atsiranda HBV antikūniai (anti-HBs), tai yra rodiklis, kad atsirado atsparumas hepatito B virusui. Tai ypač aktualu, kai vyro kraujyje randamas HBsAG antigenas, o moters ne.
Pakliuvęs į spermatozoidus hepatito B virusas gali sąlygoti paveldimus pokyčius. HBV infekuotų vyrų atveju spermatozoidų chromosomų anomalijų dažnis buvo 14,8 proc., lyginant su sveikų vyrų - 4,3 proc. Po apvaisnimo tokiais spermatozoidais gali pasitaikyti dažnesni naujagimio apsigimimai.
Taip pat, lytinėse ląstelėse esantis hepatito B virusas gali mažinti spermos galimybes apvaisinti, o infekuoti ir nepilnaverčiai embrionai rečiau implantuojasi.
Kito tyrimo metu buvo ištirta 250 hepatitu sergančių moterų kiaušialąsčių ir 578 porų, kuriose nors vieno  partnerio kraujyje nustatytas hepatito B virusas, embrionai. HB virusas buvo rastas 9,6 proc. kiaušialąsčių ir 14,4 proc. embrionų ir buvo įrodyta viruso patekimo į lytines ląsteles ir embrionus galimybė.
Galimybė perduoti hepatitą B naujagimiui yra 2-15 proc., kai motina yra tik HBsAG teigiama, tačiau net 80-90 proc., kai motina yra HBsAG ir HBeAG ar HBV DNR teigiama. Kai yra tokia situacija, motiną turėtų konsultuoti infektologai. Pagalbiniai apvaisinimo būdai gali būti taikomi tik kai kraujyje sumažėja viruso kiekis.

Hepatitas B ir gimdymas

Rekomenduojama visus vaikus, gimusius  motinoms, kurios yra HBsAg seropozityvios paskiepyti hepatito B imunoglobulinais ir hepatito B vakcina per 12 val. po gimimo. Po vakcinacijos galimas maitinimas krūtimi. Šios vakcinos efektyvumas yra 85-95 proc.

Išvados:

1. Būtina skiepyti moterį, kai vyras yra HBsAG pozityvus ir tik moters kraujyje atsiradus antikūniams, pradėti taikyti pagalbinius apvaisinimo būdus.
2. Įvertinti šiek tiek mažesnę nėštumo ir didesnę vaisiaus apsigimimų galimybę, kai kuris nors iš partnerių yra seropozityvus (kraujyje randami hepatito B  žymenų rodikliai).
3. Kai moteris serga hepatitu B, tikslingesnė IVF, o ne ICSI procedūra.
4. Jei motinai nustatytas hepatitas B, būtina skiepyti naujagimį.