Išrinktas geriausias žurnalo “Lietuvos akušerija ir ginekologija” 2005-ųjų metų mokslinis straipsnis

Žurnalo "Lietuvos akušerija ir ginekologija” 2005 - ųjų metų gerausiu  moksliniu straipsniu pripažintas Audronės Usonienės (“Vaisingumo klinika”), Živilės Čerkienės (“Vaisingumo klinika”), Andrės Usonytės (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas), Rimos Kregždytės (KMU) straipsnis - "Suminės embrionų vertės įtaka pagalbinių apvaisinimo (IVF ir ICSI būdais)rezultatams".

"Vaisingumo klinikos” gydytoja akušerė ginekologė Audronė Usonienė ir embriologė Živilė Čerkienė džiaugiasi puikiu įvertinimu.

Trumpai apie straipsnį:

Suminės embrionų vertės įtaka pagalbinių apvaisinimo (IVF ir ICSI būdais) rezultatams

THE IMPACT OF CUMULATIVE EMBRYO SCORE TO ART (IVF AND ICSI) RESULTS

Audronė Usonienė*, Živilė Čerkienė* ** Andrė Usonytė***, Rima Kregždytė****
„Vaisingumo klinika“*, Vilniaus universiteto Imunologijos institutas**, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas***, KMU****

Santrauka
Tikslas - įvertinti į gimdą perkeltų embrionų kumuliacinės vertės (SEV), vidutinės embrionų vertės (VEV) ir embrionų atrankos galimybės įtaką nėštumo dažnumui.

Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas. Išnagrinėtos 248 moterų, gydytų nuo nevaisingumo „Vaisingumo klinikoje“ 2000—2003 metais, ligos istorijos. Šioms moterims taikytas dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), įskaitant ir spermijų injekcijas į citoplazmą (ICSI), per 306 gydymo ciklus. Tie IVF ir ICSI ciklai, kuriems spermatozoidai gauti atlikus sėklidžių punkciją ar embrionai neperkelti į gimdą, neanalizuoti. Vertinta: 1) suminė ir vidutinė į gimdą perkeltų embrionų vertė, 2) suminės į gimdą perkeltų embrionų vertės priklausomybė nuo gautų embrionų skaičiaus, 3) nėštumų dažnumo priklausomybė nuo suminės į gimdą perkeltų embrionų vertės, 4) priklausomybė nuo embrionų atrankos.

Rezultatai. Iš 306 pagalbinio apvaisinimo ciklų, atliktų 248 moterims, analizuoti 137 embrionų perkėlimo į gimdą antrą dieną ir 153 perkėlimo trečią dieną atvejai (skaičiuota nuo kiaušidžių punkcijos (KP) dienos), 16 atvejų dėl duomenų stokos į analizę neįtraukta. Antrą dieną perkeltų į gimdą embrionų suminė vertė svyravo nuo 1 iki 72 balų (vidurkis — 37,13; standartinis nuokrypis — 15,26), trečią dieną — nuo 4 iki 120 balų (vidurkis — 60,77, standartinis nuokrypis — 28,57). Perkeltų į gimdą embrionų suminė vertė statistiškai reikšmingai siejosi su kiaušidžių punkcijos metu gautų embrionų skaičiumi (p < 0,05). Nėščių moterų ir suminė, ir vidutinė embrionų vertė buvo statistiškai reikšmingai didesnė, tiek juos perkėlus į gimdą antrą (p = 0,018 ir p = 0,024), tiek trečią dieną (p = 0,000 ir p = 0,001). Tais atvejais, kai pagal morfologinius kriterijus antrą dieną perkelti į gimdą atrinkti geriausi embrionai, nėštumų dažnumas buvo 38,8 proc., o perkėlus neatrinktus — 16,3 proc. Perkėlus atrinktus embrionus trečią dieną, nėštumų dažnumas buvo 42 proc., palyginti su 11,8 proc., kai perkelti neatrinkti embrionai. Sugrupavus moteris pagal perkeltų embrionų suminę vertę, nustatyta, kad nėštumų dažnumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis, kai suminė embrionų vertė viršijo > 50.