Šiuolaikinių reprodukcijos technologijų taikymas

Spalio 27 dieną, Vilniuje vyko konferencija „Šiuolaikinių reprodukcijos technologijų taikymas“. Konferenciją organizavo Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“, Vilniaus universiteto medicinos fakultetas, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, Lietuvos Akušerių ginekologų draugija. Renginys buvo skirtas paminėti penkerių metų „Vaisingumo klinikos“ veiklos jubiliejų. Kadangi klinika specializuojasi gydyti nevaisingumą, dauguma pranešimų buvo skirta pagalbinių apvaisinimo būdų taikymui.

Pirmasis susirinkusį gausų gydytojų akušerių-ginekologų būrį pasveikino „Vaisingumo klinikos“ direktorius Algirdas Usonis. Trumpai pristatęs klinikos filialus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, direktorius pasidžiaugė naujai atidarytu klinikos gimdymo padaliniu, kuriame pasaulį išvydo jau 25 kūdikiai.
 
Nudžiugino ir klinikos penkerių metų darbo rezultatai. Per šiuos metus klinikos specialisų dėka gimė apie 200 vaikų. “Beje, nors kitose Europos šalių klinikose pagalbiniai dirbtinio apvaisinimo būdai taikomi jau žymiai seniau, šių klinikų ir “Vaisingumo klinikos” veiklos rezultatai yra panašūs”- kalbėjo direktorius.
 
Kaip didelę klinikos vertybę A. Usonis paminėjo bendradarbiavimą su Rabino (Izraelis) medicinos centro akušerijos ir ginekologijos ir IVF departamento vadovu profesoriumi Dov. Feldberg. Profesorius kiekvienais metais atvyksta į “Vaisingumo kliniką”, pasidalina savo patirtimi su šioje klinikoje dirbančiais specialistais, taip pat konsultuoja poras, esant ypač sudėtingam nevaisingumui.
 
Garbingas svečias savo pranešimą „Pagalbinių reprodukcinių technologijų praeitis, dabartis ir ateitis“ pradėjo paminėdamas pirmą 1978 metais, Anglijoje, po pagalbinių apvaisinimo procedūrų gimusį kūdikį. Profesorius pasakojo, kad, kai gimė šis kūdikis buvo labai daug prieštaringų nuomonių: ar šis kūdikis vystysis normaliai, ar bus stabili jo psichologinė būklė?
 
Šiuo metu jau gerai žinoma, kad po pagalbinių dirbtinio apvaisinimo procedūrų gimę kūdikiai niekuo nesiskiria nuo įprastu būdu pradėtų kūdikių. Tuo pačiu Dov. Feldberg pasidžiaugė, kad palyginus per trumpą laikotarpį ypač pažengė technologijos, dabar procedūras galima atlikti žymiai greičiau, kokybiškiau, pacientai greičiau atsigauna po operacijų. “Šiuo metų pasaulyje po pagalbinių dirbtinio apvaisinimo procedūrų skaičiuojama virš milijono gimusių kūdikių“ – teigė profesorius.
 
Profesorius pristatė ne tik najausias technologijas ir pasiekimus nevaisingumo gydymo srityje, bet išskyrė ir socialines bei etines problemas su kuriomis susiduria nevaisingumo specialistai bei poros turinčios šią problemą.
 
Plačiau apie šias problemas kalbėjo „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė – ginekologė Eglė Tvarijonavičienė. Pranešime „Nevaisingų šeimų gydymo PAB etiniai, socialiniai bei juridiniai aspektai“ gydytoja apgailestavo, kad kol kas Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo įstatymo nėra. Dirbtinio apvaisinimo procedūros atliekamos pagal 1999.05.24 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Šiuo metu yra parengti du dirbtinio apvaisinimo įstatymo prjektai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės dirbtinio apvaisinimo projektas Nr. 4, ruoštas nevaisingumo specialistų darbinės grupės, kitas J. Matulevičiaus ir A. Kašėtos alteratyvus įstatymo projektas. Esminiai projektų skirtumai yra: lytinių ląstelių donorystė, sukūriamų embrionų skaičiaus limitas ir embrionų šaldymas.
 
Gydytoja palietė labai aktualią temą su nevaisingumo problema susiduriančioms poroms, tai yra kompensavimo problemą. „Deja, Lietuvoje jokios kompensavimo sistemos nėra“ – apgailestavo E. Tvarijonavičienė. Tuo metu kitose šalyse yra taikomas kompensavimas iš valstybinių fondų, privačių draudimo kompanijų. Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Čekijoje (IVF), Slovėnijoje (4 ciklai), Izraelyje (iki dviejų vaikų gimimo) galimas pilnas kompensavimas.
 
Kita konferencjos dalyvė, “Vaisingumo klinikos” embriologė Živilė Čerkienė pristatė pranešimą “Embrionų kokybės vertinimas. Ar morfologija pasako viską?”
 
Embriologė pasakojo, kad pagalbiniai apvaisinimo būdai: apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) ir intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) yra vieni efektyviausių nevaisingumo gydymo metodų. Jų dėka gaunami embrionai, kurie vėliau gali būti patalpinti į gimdą. Norint, kad gydymas IVF metodu būtų veiksmingas, reikia subrandinti daugiau folikulų, nes apsivaisina ne visos kiaušialąstės, be to, ne visi iš apsivaisinusių kiaušialąsčių besiformuojantys embrionai būna visaverčiai. “Kadangi pagal Lietuvoje veikiančias normatyvas į gimdą vienu metu gali būti perkelti ne daugiau kaip 3 embrionai, atsirado būtinybė sukurti kiek galima tobulesnę embrionų vertinimo ir atrankos sistemą”- teigė embriologė.
 
      Daugelyje pagalbinio apvaisinimo klinikų pasaulyje embrionų atranka atliekama remiantis ląstelių morfologiniais kriterijais ir dalijimosi tempais. Tačiau įrodyta, kad embrionų gyvybingumas nėra tiesiogiai susijęs su jų kokybe. Todėl, pasak Ž. Čerkienės, 2004 metų gegužės pradžioje reprodukcinės medicinos tinklapyje pasirodęs pranešimas apie naują embrionų išskiriamų molekulių testavimą, susijusį su implantavimosi ir nėštumų galimybe, buvo pavadintas revoliuciniu. Šiuo metu pasirodo vis nauji straipsniai apie žmogaus leukocitų antigenų, HLA-G, produkuojamų in vitro (ne žmogaus kūne) auginamų embrionų, svarbą sėkmingai procedūrų baigčiai. O kai kurių šaltinių teigimu, pasikliaujant šiuo žymeniu, pastoja net 60 moterų iš šimto, kurioms buvo naudotas šis metodas, tai yra galimybė pastoti  dvigubai didesnė.
 
Šiais metais Vilniaus universiteto imunologijos institutas kartu su “Vaisingumo klinika” pradėjo išsamų tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti tirpių HLA-G molekulių reikšmę embrionų vystymosi ir implantacijos potencialui bei įdiegti sHLA-G ELISA metodą embrionų atrankai į klinikinę praktiką. Šio tyrimo metu tiriamas skystis, kuriame laikomi embrionai. Tyrimo tikslas rasti būdą kaip pavyktų padidinti klinikinių nėštumų dažnį ir sumažinti daugiavaisių nėštumų riziką.
 
Žingsnis į motinystę – svarbiausias įvykis kiekvienos moters gyvenime. Kiekviena besilaukianti moteris su nerimu laukia ateinančio kūdikio. Ar mano vaikas gims sveikas? Šis klausimas kyla kiekvienai nėščiai moteriai.
 
“Visos nėštumo metu atirandančios baimės yra normalu” – teigia “Biomedicinos tyrimų centro” gydytoja Jolanta Kilaitė, kuri pristatė pranešimą “Nėštumo laikotarpis moters gyvenime. Ar verta nerimauti?”
 
J. Kilaitė apgailestavo, kad Lietuvoje paveldimų ligų ir įgimtų raidos anomalijų registro duomenimis užregistruotų įgimtų anomalijų atvejų vis daugėja. 2003m. užregistruoti 252 įgimtų anomalijų atvejai, 2004m. užregistruoti 327 įgimtų anomalijų atvejai.
 
 Konferencijos metu gydytoja pristatėgalimybes kaip anksti nustatyti tam tikrus vaisiaus vystymosi sutrikimus.