Konferencija „Etiniai ir moksliniai pagalbinių apvaisinimo būdų aspektai naujame tūkstantmetyje“

Gruodžio 7 d., Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vyko konferencija „Etiniai ir moksliniai pagalbinių apvaisinimo būdų aspektai naujame tūkstantmetyje“.
 
Konferencijoje pranešimus skaitė ir savo patirtimi dalinosi garsūs dirbtinio apvaisinimo specialistai: Prof. Yury Verlinsky iš JAV, prof. Luca Gianaroli iš Italijos ir prof. Dov Feldberg iš Izraelio. Didėjant nevaisingų šeimų skaičiui ir gilėjant demografinei krizei Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas sulaukia didelio politikų, įvairių sričių specialistų ir visuomenės dėmesio.
 
Pasaulyje su navaisingumo problema susiduria kas šešta pora. Pakartotinai pastoti negali apie 10-25 proc moterų. Manoma, kas Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, tačiau neoficiali statistika, anot medikų, gali būti kur kas didesnė. Kasmet tokių šeimų padaugėja bent 2000. Mūsų šalyje nepriimtas joks dirbtinio apvaisinimoprocedūras reglamentuojantis įstatymas.
 
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Lietuvos valdžios institucijose rengiamas ir svarstomas jau kelerius metus. Per tą laiką jis gerokai keitėsi, atsižvelgiant į kritiškas politikų, specialistų, įvairių visuomenės grupių ir dvasininkų pastabas. Šiuo metu Lietuvos respublikos Seimui yra pateikti net du įstatymo projektai – vienas liberalesnis, kitas – konservatyvesnis.
 
Būtent kai kurių Seimo narių siūlomas konservatyvusis pagalbinio apvaisinimo įstatymas kelia didelį susirūpinimą nevaisingoms šeimoms ir juos gydantiems medikams. "Priėmus būtent šį įstatymo projektą, skirtingai nuo daugelio išsivysčiusių pasaulio valstybių, turėtume ypatingai konservatyvų įstatymą, visais įmanomais būdais ribojantį pacientų ir medikų galimybes", sako Vaisingumo klinikos gydytoja akušerė – ginekologė Eglė Tvarijonavičienė. Lietuvos specialistai pripažįsta, kad toks konservatyvus įstatymas skaudžiausiai paliestų nuo nevaisingumo kenčiančias šeimas, kadangi dėl apribojimų gydymas taps nepalyginamai brangesnis, mažiau efektyvus, ilgesnis, ir pavojingesnis nevaisingų moterų sveikatai. Tikėtina, kad priėmus šį konservatyvų įstatymą, reglamentuojantį pagalbinio apvaisinimo procedūras, gali padidėti apsigimimų bei daugiavaisių nėštumų skaičius.
 
Lietuvoje minėtas įstatymas kuriamas remiantis tikinčiosios Italijos pavyzdžiu. Ten šio įstatymo pasekmės jau akivaizdžios. Italijoje pagalbinio apvaisinimo procedūrai leidus sukurti 3 embrionus, per metus vaisingumo rodikliai sumažėjo trečdaliu. Prof. Luca Gianaroli, kuris yra Italijos reprodukcinės medicinos draugijos (SISMER) Bolonijos instituto direktorius, perspėja, kad toks įstatymas apriboja gydytojų galimybes teisingai parinkti pagalbinio apvaisinimo būdus, todėl tokiu būdu pradėtų gimstančių kūdikių skaičius sumažės, o daugiavaisių nėštumų skaičius išaugs. Dėl šiame įstatyme numatytų apribojimų daugelis italų šeimų gydytis važiuoja į kaimynines šalis.