Seimas nori sumažinti nevaisingoms šeimoms dirbtinio apvaisinimo galimybes

Šaltinis: Eurika Masytė, "Ekstra žinios"

Kas 5 pora – nevaisinga

„Ligi šiol buvo galima apvaisinti kiaušialąstes, iš kurių galėdavo išsivystyti daugiau nei trys embrionai – gali būti 1–2, o gal ir 10. Moteriai pastoti buvo didesnė tikimybė, bet ir tai dažnai būdavo neapvaisinama nė viena kiaušialąstė.

Naujojo įstatymo projekte embrionų skaičius ribojamas iki 3. O jeigu kiaušialąstės nebus subrendusios ir neapsivaisins? Kodėl neapvaisinus visų iš moters gautų kiaušialąsčių? Gamta pati atsirinks, kurios pačios sveikiausios ir tinkamiausios”, – sakė Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Dalia Bukauskienė.

Kai toks įstatymas buvo priimtas Italijoje, apvaisinimo efektyvumas krito perpus.

Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių nevaisingų porų, kurios, matyt, ir Šv.Valentino dieną dažniau galvoja ne apie meilę, o apie tai, kad jų šeimos nepilnavertės.

Beje, nevaisingi yra net 10 procentų visos žmonijos, – palikuonių negali turėti kas 5–6 šeima.

Brangu ir neužtikrinta

Į Lietuvos vaisingumo klinikas kasmet kreipiasi maždaug 3000 porų, tačiau tik 300 iš jų ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui. Likusiems viltį užkerta procedūrų kainos.

Už kompleksinius tyrimus ir pačias procedūras tenka pakloti apie 10 tūkstančių litų.

Sėkmingo pastojimo tikimybė – 30 procentų. Atrodytų ne tokia ir menka, palyginti, kad sveikai moteriai pastoti ciklo metu ji net mažesnė – 25 procentai. Tačiau normalios šeimos bandymus gali kartoti mėnesių mėnesius. O nevaisingos poros apvaisinimas per pirmąją dirbtinio apvaisinimo procedūrą prilygsta stebuklui.

Jei procedūrą teks kartoti, vėl reikės mokėti 10 tūkst. litų. Mažiau kainuos, jei apvaisinimas bus atliekamas su užšaldytais embrionais.

Vyrai per daug sėdi

Nevaisingumo priežasčių, D.Bukauskienės skaičiavimais, yra per trisdešimt.

Vyrams dažnai jos atsiranda dėl vaikystėje persirgtų ligų, moterims – dėl nuolatinių gimdos priedų uždegimų ar įgimtų defektų. Mokslininkai pastaruoju metu linkę manyti, kad vyrų nevaisingumui įtakos turi sėdimas darbas ir modifikuoti maisto produktai.

Anot D.Bukauskienės, Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi reprodukcine žmonių sveikata.

Nevaisingumas pas mus nelaikomas liga, tuo tarpu Europos Sąjungos valstybėse nevaisingumo gydymas net kompensuojamas.

D.Bukauskienės teigimu, blogiausia, jog įstatymų leidėjai ne itin noriai konsultuojasi su vaisingumo klinikomis ir per daug keliaklūpsčiauja bažnyčiai.

„Drąsiai galiu sakyti, kad kai kurie Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai į akis tvirtina, esą šis įstatymas nebus geras, bet spaudžia bažnyčia.

Tai pataikavimas”, – piktinosi Vaisingumo asociacijos vadovė, primindama, kad dėl šio jau seniai svarstomo įstatymo priėmimo labiausiai kentės ne bažnyčia, bet nevaisingos poros, o labiausiai – visa Lietuva, kurios demografinė situacija vis prastėja.