Vaisingumo klinikoje - Lietuvoje unikali nevaisingumo gydymo metodika

              2013 metais Vaisingumo klinikoje buvo atlikta unikali procedūra – pacientei, kuriai dėl vėžio gydymo buvo pakitę vidiniai lytiniai organai, atliekant pagalbinį apvaisinimą, kiaušialąstės buvo surinktos ne punktuojant kiaušides per makštį, o atliekant laparoskopinę procedūrą. Po pagalbinio apvaisinimo procedūros ši pacientė sėkmingai susilaukė dvynukų.
 
            Visame pasaulyje bendras onkologinių ligų skaičius nuolat auga, tačiau tobulėjančios gydymo galimybės ženkliai didina išgyvenamumo rodiklius. To pasekoje vis aktualesnė tampa onkologinių pacientų gyvenimo kokybės, po sėkmingo gydymo, tema.Tai , kad pastaruosius dešimtmečius bendras onkologinių ligų skaičius nuolat auga ir Lietuvoje, rodo statistiniai duomenys.  Vilniaus Universiteto onkologijos instituto Lietuvos vėžio registro duomenimis 1992 metais įvairių lokalizacijų piktybinių navikų (naujų atvejų) Lietuvoje buvo užregistruota truputį daugiau nei 10 000. Kiekvienais metais ligonių  skaičius  laipsniškai augo  ir  2011 metais  pasiekė     17 862, iš kurių beveik pusę (48,9 %) sudarė moterys. Iš visų piktybine onkologine liga susirgusių moterų kasmet net 5-7 % sudaro jaunos, vaisingo amžiaus moterys (iki 40 metų amžiaus). Literatūros duomenimis vaisingo amžiaus moterų  išgyvenamumo po piktybinių susirgimų rodikliai viršija 80-90 % , tačiau vis dar išlieka didelis pavojus moters gyvenimo kokybei po sėkmingo priešvėžinio gydymo. Piktybinių navikų gydymas priklauso nuo lokalizacijos, stadijos, išplitimo, tačiau dažniausiai taikomi chirurginiai, chemoterapiniai, radioterapiniai ar kombinuoti gydymo metodai, kurie gali neigiamai paveikti moterų vaisingumą.Taigi, diagnozavus onkologinį susirgimą moteriai, nederėtų pamiršti ir jos gyvenimo kokybės po sėkmingo priešvėžinio gydymo. Įvertinus planuojamo gydymo taktiką ir planą, moters amžių ir jos pageidavimus išlikti vaisingai, svarbu imtis visų įmanomų priemonių stengiantis išsaugoti vaisingumą prieš  gydymą ar atstatant jį po gydymo.
 
              Džiaugiamės, kad Vaisingumo klinikoje buvo pritaikyta Lietuvoje unikali metodika, kai jaunai moteriai, atliekant pagalbinį apvaisinimą, kiaušialąstės buvo surinktos ne punktuojant kiaušides per makštį, o atliekant laparoskopinę procedūrą. Taip elgtis gydytojus privertė tai, kad šiai pacientei vaikystėje dėl onkologinio susirgimo buvo taikyta mažojo dubens radioterapija. Siekiant nepažeisti pacientės lytinės sistemos organų (kiaušidžių) ir išsaugoti vaisingumą prieš pat spindulinę terapiją buvo atlikta kiaušidžių transpozicija, pakeliant jas virš švitinti numatytos zonos. Prieš 2 metus pacientė kreipėsi į gydytojus dėl nevaisingumo.  Buvo nuspręsta atlikti kiaušidžių nuleidimo operaciją, atstatant normalią vidinių lytinių organų anatomiją. Pacientė buvo operuota, tačiau, įvertinus kiaušidžių lokalizaciją ir esant didelei rizikai sutrikdyti kiaušidžių kraujotaką, kiaušidžių nuleidimo operacijos, atstatant jų normalią anatomiją, buvo atsisakyta. Vaisingumo klinikoje šiai pacientei buvo taikyta kiaušidžių stimuliacija gonadotropinais. Stimuliacijos kontrolę apsunkino tai, kad kiaušidės praktiškai nebuvo matomos ultragarsinio tyrimo metu. Laparoskopinės operacijos metu buvo atlikta kiaušidžių punkcija, folikulų skysčio aspiracija ir kiaušialąsčių surinkimas. Kiaušialąstės apvaisintos ICSI (intracitoplazminės spermatozoido injekcijos) būdu. Po trijų dienų buvo atliktas 2 embrionų patalpinimas į gimdą. Kiti embrionai buvo auginami iki blastocistos stadijos ir penktą dieną po kiaušidžių punkcijos į gimdą buvo perkeltas dar vienas embrionas. Po mėnesio atlikus transvaginalinę echoskopiją buvo nustatytas nėštumas gimdoje, rasti du taisyklingi gemaliniai maišeliai - dvyniai. Pacientė pagimdė 38-tą nėštumo savaitę, gimė du sveiki vaikai.