Vaisingumo klinikos embriologė Živilė Čerkienė apgynė disertaciją. „Imuninių veiksnių vaidmuo embriono implantacijoje“

2008 m. gruodžio 11 dieną Vilniaus universiteto Imunologijos institute Vaisingumo klinikos embriologė ŽIVILĖ ČERKIENĖ apgynė biomedicinos m. sr. biologijos kr. daktaro disertaciją. „Imuninių veiksnių vaidmuo embriono implantacijoje“

Šiame darbe tirti motininės ir embrioninės kilmės imuniniai veiksniai: T limfocitai, natūralūs kileriai, citokinai (IL-10 ir IFN-γ), tirpios HLA-G molekulės, dalyvaujantys implantavimosi procese. Ištirta nevaisingų moterų folikulinio skysčio limfocitų populiacija. Įvertintas pacienčių, turinčių vaisingumo sutrikimus, imunokompetentinių ląstelių kiekis ir aktyvumas. Nustatyta, kad nevaisingų moterų sergančių I-II stadijos endometrioze folikuliniame skystyje yra padidintas NKT ląstelių, ekspresuojančių CD3+CD56+ paviršiaus antigenus, skaičius. Šios citotoksinės ląstelės gali įtakoti kiaušialąstės brendimą. Tiriant kiaušidžių patologiją turinčių moterų folikulinio skysčio T bei NK ląstelių ypatumus, nustatytas sumažėjęs NK ląstelių aktyvumas. Šiuos pokyčius gali nulemti lėtinis uždegiminis procesas. Tiriant citokinus, IFN-γ ir IL-10, net 89,3% folikulinio skysčio mėginių buvo teigiami IL-10 atžvilgiu. Tai rodo IL-10 svarbą kiaušialąstės vystymęsi. Atliktas išsamus embrionų produkuojamo sHLA-G ir IL-10 tyrimas ankstyvų embrionų auginimo terpėse. Nustatyta, kad 3-ios dienos embrionai išskiria sHLA-G ir IL-10, svarbius implantacijos veiksnius, į auginimo terpę. Vertinant imuninių veiksnių įtaką embriono vystymuisi, nustatyta, kad NK ląstelių, ekspresuojančių CD56+16+, kiekis folikuliniame skystyje tiesiogiai koreliuoja su embrionų kokybe (r=0,276; p=0,006). Kiti tirti imuniniai veiksniai neturi įtakos embriono vystymosi potencialui in vitro.